MIŠKOTVARKOS PROJEKTO SANTRAUKA
 

Miškotvarkos projektas parengtas, naudojant 2000 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami Trakų miškų urėdijos miškai 2001-2010 metais. Inventorizacija atlikta sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą (ortofotoplanus). Kiekvienam miško sklypui natūroje nustatyta:

- miškų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);

- augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);

- pomiškio ir trako įvairovė;

- miškų sanitarinė būklė.

Be to, įvertinta per praėjusį vykmetį vykdyta ūkinė veikla ( ugdymo kirtimų per paskutinius 5 metus vykmečio miško želdinių), suprojektuotos ūkinės priemonės ateinančiam vykmečiui. Taip pat buvo inventorizuotos saugomų ir Lietuvos raudonosios knygos paukščių lizdavietės ir perimvietės bei saugotinų augalų radimvietės, aprašyti saugomi kraštovaizdžio objektai, rekreaciniai įrenginiai.

Miškotvarkos projektas susideda ir aiškinamojo rašto (informacinės, analitinės ir projektinės dalių), taksoraščių, žinialapių, planinės – kartografinės medžiagos.

Trakų miškų urėdijos teritorijoje inventorizuota 61777 ha miškų, iš jų valstybinės reikšmės – 29205 ha, rezervuotų privatizavimui – 13200 ha, privačių – 19372 ha. Urėdijos teritorijoje yra Aukštadvario ir Neries regioniniai, bei Trakų istorinis nacionalinis parkai, Pipiriškių geomorfologinis, Taučionių geomorfologinis, Gėjaus telmologinis , Ilgučio botaninis , Papio ornitologinis valstybiniai draustiniai. Parkai ir valstybiniai draustiniai užima 12953 ha plotą, saugomų kraštovaizdžio objektų miškai – 83 ha.

Miškų ploto pasiskirstymas pagal girininkijas:

Girininkija	Bendras plotas	Trakų miškų urėdijos patikėjimo teise valdomas valstybinės reikšmės miškų plotas, ha
Jagelonių	3418	1971
Semeliškių	5443	2062
Trakų	6880	2877
Lentvario	4611	2707
Aukštadvario	8475	3116
Rūdiškių	7719	3289
Ropėjų	5846	3591
Onuškio	7312	3048
Žeronių	5857	2740
Paluknio	6216	3570

Toliau santraukoje miškotvarkos projekto duomenys pateikiami tik valstybinės reikšmės miškams.

Miškai į grupes ir kategorijas suskirstyti, pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir funkcinę paskirtį. I grupės miškų yra 161 ha (1%), II – 4104 ha (14%), III – 2078 ha (5%), IV – 22709 ha (78%).

Medynai užima 27018 ha (93% bendro miškų ploto), iš kurių 40% kultūrinės kilmės. Ne miško žemių yra 1048 ha (4% bendro ploto), iš jų daugiausia pelkių (431 ha). Bendras medynų tūris – 5757,8 tūkst.m³ , vidutinis amžius – 62 metai, vidutinis skalsumas – 0,74, vidutinis bonitetas – 1,8. Eksploatuojami (3 ir 4 grupių) medynai pagal brandumą pasiskirsto sekančiai: jaunuolynai - 27%, pusamžiai - 40%, bręstantys - 14%, brandūs - 19%.

Projekto galiojimo laikotarpiu pagrindinių kirtimų metinė biržė iškirsta 123%, ugdymo kirtimų - 86%, sanitarinių kirtimų - 299%. Didesnes pagrindinių ir sanitarinių kirtimų apimtis sąlygojo gamtiniai stichiniai veiksniai.

1996 m. Trakų miškų urėdijoje atlikta dalinė miškotvarka ir parengtas miškotvarkos projektas 1998-2002 metams. 1998-2000 m. suprojektuota pagrindinių kirtimų metinė apimtis įvykdyta 94%.

Žymiai pagerėjo ugdymo kirtimų kokybė. Tik 2% ugdymo kirtimų įvertinta nepatenkinamai.

Miškotvarka inventorizavo 3426 ha praėjusio vykmečio želdinių. Gera želdinių būklė: gerų želdinių - 55%, patenkinamų - 41%, blogų - 2%, žuvusių - 2%.

Maži trijų metų ir senesnių kirtaviečių plotai – 19 ha (4%), iš jų želdintinų tik trečdalis. Gera miškų sanitarinė būklė, racionaliai tvarkomas medžioklės ūkis, daug dėmesio skiriama rekreacinių miškų tvarkymui.

Per vykmetį buvo ir nepageidaujamų pokyčių: nors ir dėl objektyvių priežasčių minkštųjų lapuočių medynų pagrindinių kirtimų metinė biržė iškirsta 79%, sumažėjo pušynų plotas.

Pagrindinių kirtimų norma ateinančiam vykmečiui apskaičiuota pagal Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką (2001 m.), o kirtimų būdas pagal Pagrindinių kirtimų taisykles (1999 m.). Ugdymo kirtimai projektuoti pagal Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisykles (2000 m.).

Pagrindinių ir ugdymo kirtimų apimtys 2-me miškotvarkos pasitarime nebuvo koreguojamos.

Projektuojama vykmečiui metinė kirtimų apimtis (106,8 tūkst. m³ likvidinės medienos, iš jos pagal kirtimų rūšis:

- pagrindiniai kirtimai -68,3

- papildomi pagrindiniai kirtimai -2,0

- ugdymo kirtimai -17,5

- sanitariniai kirtimai -18,0

- kiti kirtimai -1,0

Miško naudojimo rodikliai pagal miškų grupes.
 

Miško naudojimo intensyvumas II grupės miškuose du kartus mažesnis negu III ir IV grupės miškuose. II grupės miškuose pagrindiniams kirtimams tenka tik 70% bendros naudojimo apimties, kertama 53% prieaugio, neprojektuojami plyni kirtimai.

Miško atkūrimo darbai projektuoti pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus (2001 m.) Projektuojama metinė želdinimo darbų apimtis pirmam penkmečiui 248 ha. Antram vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtys bus patikslintos projektuojant biržes 2007 – 2011 metams.

Miškų urėdijoje genetiniai draustiniai išskirti 53,4 ha plote. Be to, parinkta 10,6 ha etaloninių medynų, 38,9 ha plote įveista pušies sėklinė plantacija.

Priešgaisrinių priemonių schema parengta pagal Priešgaisrinės miško apsaugos taisykles visiems urėdijos teritorijoje esantiems miškams. Miškai pagal degamumą suskirstyti į 3 degamumo klases: aukšto degamumo (I degamumo klasė) - 55% miškų, vidutinė degamumo (II klasė) - 24% ir žemo degamumo (III klasė) - 21%.

Valstybinės reikšmės miškuose inventorizuota 6,9 tūkst. m³ sausuolių ir virtėlių. Tai dalinai parodo gerą miškų sanitarinę būklę. Suprojektuotos sanitarinių kirtimų apimtys, rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos apsaugos priemonės pagal Miško sanitarinės apsaugos reikalavimus.

Miško ir medžioklės ūkio klausimai sprendžiami kompleksiškai. Medžioklės plotai paskirstyti pagal nuomininkus, pagal pašarų išteklius nustatyta leistina žvėrių gausa, rekomenduojamos žvėrių kaimenės naudojimo normos, projektuotos biotechninės ir miško apsaugos nuo žvėrių priemonės. 2000 m. apskaita parodė žymų elninių (ypač briedžių) gausėjimą, todėl būtina pradėti elninių žvėrių kaimenės reguliavimą pagal pateiktas rekomendacijas.

Miško naudojimo prognozė dabartiniam urėdijos valstybinės reikšmės miškų plotui atlikta, panaudojant medienos išteklių dinamikos ir naudojimo modelį KYPOLIS. Suprojektuotas metinis 106,8 tūkst.m³ miško naudojimas pirmam dešimtmečiui yra labai artimas prognozuojamam pagal modelį KUPOLIS tolimesniuose dešimtmečiuose.

Pagrindinės išvados apie miškų ūkinę veiklą.

Išvados suformuotos, remiantis valstybinės reikšmės miškų rodiklių analize.

1. Padidėjo (2%) brandžių medynų plotas.

2. Pagerėjo medynų vidutiniai taksaciniai rodikliai: vidutinis visų medynų tūris 1 ha padidėjo 18 m³, brandžių medynų – 10 m³. Bendras medynų tūris išaugo 622,7 tūkst. m³ (12%).

3. Gera paskutinio vykmečio želdinių kokybė.

4. Pagerėjo ugdymo darbų kokybė. Tik 2% ugdymo kirtimų įvertinta nepatenkinamai.

5. Gera miškų sanitarinė būklė.

6. Suprojektuotos miško naudojimo apimtys (2001 – 2010 m.) ir prognozuojamos 2011 – 2030 metams – labai artimos. Tai rodo, kad urėdija galimai prisilaikė ankstesnių miškotvarkų suprojektuotų pagrindinių ir tarpinių kirtimų apimčių, laiku atkūrė mišką iškirstuose medynuose.