Miškotvarkos projekto santrauka


VĮ TRAKŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO

S A N T R A U K A

Vidinės miškotvarkos projektas - tai miškų ūkio veiklos planas, kuris rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų bei privačioms miškų valdoms ar jų grupėms ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

Miškotvarkos projektas parengtas VĮ Trakų miškų urėdijos valdomiems (valstybinės reikšmės) miškams. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai iki 2020 m. gruodžio 31 d. Projektavimas atliktas naudojant 2010 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis.

Miškų inventorizacija atlikta valstybės lėšomis, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (2010), sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą - 2009 m. spalvotus ortofotografinius žemėlapius ir 2009 m. spalvotas spektrozonines aerofotonuotraukas. Lauko darbų metu natūroje nustatyta:

medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);

augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);

pomiškio ir trako būklė;

miškų sanitarinė būklė.

Atliktas vykdytos miško ūkinės veiklos įvertinimas (pagrindinių neplynų kirtimų, ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės kitam vykmečiui. Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radvietės, gamtos ir kultūros vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai.

Svarbiausi miškų urėdijos ūkio tikslai yra miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, visuomenės informavimas apie urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygiu.

Siekiant šių tikslų įgyvendinimo miškotvarkos darbų ir projekto rengimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai ir naudojamos tokios priemonės:

-  miškų išteklių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas;

-  saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas;

-  miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas;

-  miškotvarkos projekto, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų naudojimo, atkūrimo bei miško žemių tvarkymo darbai artimiausiame dešimtmetyje, parengimas.

Aplinkos ministerijos užsakymu VĮ Trakų miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas bendras visų nuosavybės ir valdymo formų miškų plotas yra 63 tūkst. ha, iš jo 62,4 tūkst. ha miško žemės. Teritorijos miškingumas 46,7 %. VĮ Trakų miškų urėdijos plotas yra 29084 ha, iš jo patikėjimo teise valdomų valstybinės reikšmės miškų yra 28945 ha ir 139 ha kitų plotų (keliai su danga, užstatytos teritorijos ir kt.). Miško žemė sudaro 28633 ha. VĮ Trakų miškų urėdijos patikėjimo teise valdomi miškų plotai sudaro 46 %, bendro inventorizuoto ploto.

VĮ Trakų miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas (sutartis su urėdija
2010-12-10), o kitų nuosavybės formų miškams pateikti suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys. Parengtoje kartografinėje medžiagoje yra informacija apie visų nuosavybės formų miškus.

 

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

 

Visi VĮ Trakų miškų urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai (28945 ha) priskirti dešimčiai girininkijų: Jagelonių, Semeliškių, Trakų, Lentvario, Aukštadvario, Rūdiškių, Ropėjų, Onuškio, Žeronių, Paluknio. Girininkijų plotai svyruoja nuo 1,9 tūkst. ha (Jagelonių g-ja) iki 3,5 tūkst. ha (Paluknio g-ja). Vidutinis girininkijos plotas yra 2,9 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į 950 kvartalų, o juose - į 14244 taksacinius sklypus. Vidutinis kvartalo plotas - 30,5 ha, taksacinio sklypo - 2,0 ha.

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį priskirti miškų grupėms ir pogrupiams: I grupės (rezervatinių) miškų yra 0,6 % (158 ha), II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai) sudaro 15,2 % (4398 ha),  III grupės (apsauginiai miškai) - 7,3 % (2098 ha) ir IV grupės (ūkiniai miškai) - 76,9 % (22291 ha) ploto.

Mišku apaugusi žemė (medynai) sudaro 27411 ha, 46 % medynų yra kultūrinės kilmės (įveisti sodinant). Neapaugusių mišku plotų yra 453 ha (1,6 % miško žemės ploto), iš jų 328 ha kirtavietės, 83 ha - miško aikštės, 16 ha - žemė, skirta miškui veisti, ir 26 ha - žuvę medynai. Ne miško žemės yra 351 ha (3 % bendro ploto), iš jų pelkių - 251 ha, trasų (platesnių nei 10 m) 59 ha.

Bendras medynų tūris yra 7,13 mln. m3. Vidutinis medynų tūris hektare - 260 m3, brandžių medynų - 339 m3, vidutinis tūrio prieaugis sudaro 7,15 m3. Vidutinis medynų skalsumas yra 0,77, vidutinis visų medynų amžius - 61 metai.

Vyrauja spygliuočių medynai - pušynai sudaro 58 %, eglynai 27 % medynų ploto. Tarp minkštųjų lapuočių vyrauja beržynai - 7 %, juodalksnynai - 2 %, drebulynai - 0,9 % medynų ploto. Kietieji lapuočiai (ąžuolai, uosiai, klevas) auga tik 776 ha plote (2,8 %).

Medynai pagal brandumo grupes III ir IV grupių miškuose pasiskirsto taip: jaunuolynai sudaro 31 %, pusamžiai - 42 %, pribręstantys - 8 % ir brandūs - 18 % ploto.

Vyrauja normalaus drėgnumo (87 %), vidutinio derlingumo augavietės. Užmirkusios ir pelkinės  augavietės sudaro 10 %, iš jų nusausintos - apie 5 % ploto.

Urėdijos teritorijoje yra Trakų istorinis nacionalinis parkas ir Aukštadvario regioninis parkas bei Neries regioninio parko teritorijos dalis, penki valstybiniai draustiniai - Taučionių ir Pipiriškių geomorfologiniai draustiniai, Gėjaus telmologinis draustinis, Ilgučio botaninis draustinis, Papio ornitologinis ir Merkio ichtiologinis draustiniai. Taip pat urėdijos teritorijoje yra vienas biosferos poligonas - Baltosios Vokės, taip pat biologinę įvairovę saugančios Natura 2000 teritorijos - viena paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) ir dvidešimt septynios vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (BAST).

Valstybės saugomose teritorijose VĮ Trakų miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškai užima 5,9 tūkst. ha (20,7 % bendro urėdijos valstybinės reikšmės miškų ploto). Natura 2000 teritorijose valstybinės reikšmės miškų - 2,0 tūkst. ha.

 

Miško ūkinės veikos 2001 - 2010 metais analizė

 

Miškotvarkos projekte pateikta 2001 m. miškotvarkos suprojektuotų ūkinių priemonių apimtys 2001-2010 metams, jų įvykdymo analizė ir įvertinimas. Analizuojant ūkinę veiklą panaudoti ir 1987 m. miškotvarkos duomenys. Valstybinių miškų plotas kito. Todėl už ilgesnį laikotarpį analizei naudoti sąlyginiai dydžiai, daugiau dėmesio skiriant paskutinio vykmečio (2000-2010) duomenų analizei, ją atliekant 28594 ha miško žemės plote. Išvados suformuluotos remiantis daugiausia valstybinės reikšmės miškų rodiklių analize, o atskirais atvejais apimant ir visus miškus (miško apsauga, medžioklės ūkis).

1. Miško plotų kaita. VĮ Trakų miškų urėdijos plotas padidėjo apie 950 ha, įtraukus į valstybinės reikšmės miškų plotus miškus iš rezervuotų privatizavimui bei žemes, skirtas miško veisimui iš laisvo žemės fondo, ir apželdžius urėdijos nenaudojamas žemės ūkio naudmenas. Taip pat padidėjo ir kitos miško žemės plotas (miško laukymės, poilsiavietės, pašarų aikštelės, medienos sandėliai). 

2. Miškų rūšinės sudėties kaita. Spygliuočių medynų plotas 2000-2010 m. padidėjo 615 ha. Medžių rūšių kaita miškų urėdijos valdomuose miškuose įvertintina teigiamai, minkštųjų lapuočių (B, D, Bt) plotas sumažėjo 312 ha. Spygliuočių medynų plotas padidėjo, kadangi jais buvo želdomos plynumos ir žemė, skirta miškui įveisti, taip pat buvusias pelkes inventorizavus žemo boniteto medynais. Minkštųjų lapuočių medynų plotas sumažėjo dėl intensyvaus jų naudojimo, vėliau kirtavietes atkuriant spygliuočiais ar kietaisiais lapuočiais. Taip pat minkštųjų lapuočių medynų plotas sumažėjo ir po ugdymo kirtimų keičiantis vyraujančiai medžių rūšiai.

3. Miško kirtimų analizė. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuota iškirsti likvidinio tūrio: 1987 - 3,0 m3, 2000 - 4,4 m3, 2011 m. - 3,9 m3 (projektuojama). Kertant žymiai mažiau prieaugio, vyko tolygus medienos tūrio kaupimas, ypač II grupės (3,5 m3/ha) miškuose. Per vykmetį valstybinės reikšmės miškuose papildomai sukaupta apie 1,4 mln. m3 medienos.

Ugdomųjų (einamųjų) kirtimų apimtį urėdija įvykdė tik 65 proc. (pagal plotą), nepilnai išnaudotas šios amžiaus grupės medynų potencialas bei nepasiekti šių kirtimų tikslai.  

Esama medynų amžiaus struktūra nepalanki tolydiniam medienos naudojimui. Pušynuose jaunuolynai tesudaro 22 %, kai eglynuose - 59 %. Brandžių medynų plotas sumažėjo 282 ha, tačiau perbrendusių medynų plotas nemažėja. Labiausiai kaupiasi perbrendę spygliuočių medynai. daugelio medynų vidutinis amžius artėja prie perbrendusių medynų amžiaus, todėl ateityje neišvengiamai kaupsis ir didės perbrendusių medynų plotai.

4. Medynų tūrio kaita. Inventorizacijos metu nustatyti didesni medynų tūriai, lyginant su praėjusios inventorizacijos duomenimis. Bendras medynų tūris didesnis 24 m³/ha. Brandžių medynų tūris didesnis 43 m³/ha. Didesnis medynų tūris nustatytas dėl pasikeitusių miškų inventorizacijos taisyklių, pasikeitusio II medyno ardo išskyrimo normatyvo ir taikytų tikslesnių brandžių medynų tūrio nustatymo metodų, taip pat medienos prieaugio medynuose dėl savalaikių ugdymo kirtimų.

5. Miško atkūrimas. Per vykmetį (2001-2010) plynai iškirsta 2312 ha medynų. Želdinta 82 % kirtaviečių, savaime atžėlė 4 %, dar neatkurtos kirtavietės sudaro 14 % ploto. Įveista 1896 ha želdinių. Pagal būklę geri želdiniai sudaro 89 %, patenkinami -11 %. Žuvusių želdinių nėra. Gerų želdinių 2000 metais buvo 46 %, patenkinamų 41 % ir blogų bei žuvusių 4 %. Želdinimo darbų kokybė, palyginus su ankstesniu vykmečiu, aiškiai pagerėjusi. Paliktose atželti kirtavietėse vyrauja atžėlimas beržais - 43 %, juodalksniais - 40 %, drebulėmis - 2 %, spygliuočiais - 13 %. Atžėlę jaunuolynai yra mišrūs, tikslinių medžių rūšių medynai formuojami ugdymo kirtimais.

6. Gerinant poilsiavimo sąlygas miškuose VĮ Trakų miškų urėdijos, Aukštadvario, Neries regioninių parkų ir Trakų istorinio nacionalinio parko darbuotojų pastangomis įrengta per 37 įvairios paskirties rekreacijos objektų (1 stovyklavietė, 15 poilsiaviečių, 12 atokvėpio vietų, 3 pėsčiųjų pažintiniai takai ir kt.). Objektai visuomenės intensyviai lankomi, todėl dalis susidėvėję, reikia atlikti priežiūros ir remonto darbus.

7. Dalis urėdijos miškų aukšto gamtinio degumo (pirmos degumo klasės 55 % miškų), nors dedama daug pastangų gaisrų stebėjimui, profilaktinėms ir priešgaisrinės saugos priemonėms. Per vykmetį kilo 145 gaisrai (gaisrų apimtas plotas 54 ha). Gaisrų stebėjimo priemonių modernizavimo programa baigta 2011 metais.

8. Miškų sanitarinė būklė gera, vykdytos miškų sanitarinės būklės gerinimo priemonės įvertintos teigiamai. Inventorizuota 30,9 tūkst. m3 sausuolių ir virtėlių (0,4 % viso medynų tūrio). Apskaičiuotas natūralus metinis medienos tūrio atkritimas sudaro apie 7 tūkst. m3. Urėdijos miškuose išvengta eglių kenkėjų platesnio išplitimo, ąžuolų ir beržų džiūvimo.

9. Medžioklės ūkio rodikliai vertinami prieštaringai, ypač už ilgesnį laikotarpį. Didelis elninių tankumo didėjimas nuo 1970 metų padarė žymią žalą pušų jaunuolynams, eglynams bei antram eglių ardui, pasekmės jaučiasi dar ir dabar (medynai nestabilūs, sumažėjo neplynų kirtimų galimybės). Elninių žvėrių gausa 2010 metais taip pat žymiai viršija leistiną teritorijos talpą. Nustatyti elninių žvėrių pažeisti medynai 458 ha valstybiniame miške (1,7 % viso medynų ploto), dauguma pažeidimų ankstesnių metų (dabar taikomos efektyvesnės želdinių apsaugos priemonės). Tačiau didėja bebrų daroma žala miškams - dėl patvenktų upelių ir griovių yra džiūstančių ir žuvusių medynų, iš jų 25 ha valstybiniame miške.

10. Urėdijos miškai sertifikuoti 2003 metais, resertifikuoti 2009 metais. Tai garantas, kad ūkininkaujama pagal tarptautinius reikalavimus - išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus (darnaus) miškų ūkio principais, subalansuojant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas. Pagal miškų tvarumo rodiklius miškų urėdijos miškai yra našūs, stabilios būklės, vyrauja savaiminiai, mišrūs medynai, gausu biologinės įvairovės elementų.

 

Ūkinių priemonių projektas

 

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota vadovaujantis Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką (2008), o kirtimai išdėstyti teritorijoje vadovaujantis Miško kirtimų taisyklių reikalavimais (2010). Pagrindinių kirtimų projektas parengtas 2012-2016 m., po to, aktualizavus duomenų bazę, kirtimai bus suprojektuoti kitiems metams (2017-2020 m.). Ugdymo kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą sausuolių ir virtelių kiekį.

Metinis medienos naudojimas sudaro 107,2 tūkst. m3 likvidinės medienos. Pagrindiniam naudojimui tenka 69 %, ugdymo kirtimams - 21 %, sanitariniams kirtimams - 9 %, kitiems  kirtimams - 1% nuo bendro naudojimo.

Pagrindiniai kirtimai II miškų grupės miškuose vykdomi nedidele apimtimi, išimtinai taikant neplynų kirtimų  būdus. Neplyni kirtimai III miškų grupės miškuose pagal plotą sudarys 39 %, IV miškų grupės miškuose - 18 %. 2012-2016 m. plynais kirtimais bus iškirsta 1030 ha, iš jų 82 % ploto ūkiniuose miškuose.

Projektuojama metinė kirtimų apimtis

 

Kirtimų rūšys

 

M e t i n ė  a p i m t i s

 

Plotas,

ha

tūris tūkst. m3

 

likvidinio tūrio % nuo

bendro tūrio

likvidinis tūris tūkst. m3 pagal miškų grupes

 

bendras

 

likvidinis

 

II

 

III

 

IV

 

 Pagrindiniai kirtimai

 

254

 

88,6

 

73,5

 

83

 

1,7

 

7,8

 

64,0

 

 Ugdymo kirtimai

 

776

 

30,3

 

22,1

 

73

 

3,8

 

1,1

 

17,2

 

 Sanitariniai kirtimai

 

x

 

12,6

 

10,1

 

80

 

2,3

 

1,1

 

6,7

 

 Kiti kirtimai

 

x

 

2,1

 

1,5

 

70

 

0,5

 

0,5

 

0,5

 

Iš viso

 

 

133,6

 

107,2

 

80

 

8,3

 

10,5

 

88,4

 

 

Iš 1 ha mišku apaugusio ploto kasmet bus iškertama po 4,9 m3 bendro arba 3,9 m3 likvidinio tūrio (iš jo pagrindiniais kirtimais - 2,7 m3/ha). Pagal miškų grupes likvidinio tūrio iškertama : II - 2,0, III - 5,54 ir IV - 4,16 m3/ha.

Bendras einamasis medynų tūrio prieaugis - 7,15 m3/ha. Per pirmą penkmetį II miškų grupės miškuose projektuojama vidutiniškai iškirsti 38 %, III - 112 %, IV miškų grupės miškuose - 70 % bendro prieaugio. Medienos naudojimo procentas- 1,9 % viso medienos tūrio. Kasmet miško kirtimais bus apimama 3,8 % viso medynų ploto.

Miško atkūrimas. Miško atkūrimo fondą sudaro 452 ha inventorizuotų neapaugusių miškų plotų (kirtavietės, aikštės, kitos žemės naudmenos) ir 1118 ha suprojektuotų kirsti plynai 2012-2016 metais. Iš viso 1570 ha. Želdinti numatoma apie 87 %, paliekama želti - 13 % ploto. Pagal želdomas medžių rūšis apie 67 % sudarys mišrūs želdiniai. Metinė miško želdinimo apimtis pirmam penkmečiui - 214 ha. Įvertintas miškingumo didinimo programos (2002) ir ąžuolynų atkūrimo programos (2005) vykdymas. Mišrūs želdinai su ąžuolu sudarys  apie 14 % viso želdomo ploto.

Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynai įvertinti selekciniu požiūriu (I selekcinės grupės medynų yra 11271 ha, arba 68 %), pateikta esamų genetinių draustinių, sėklinių medynų charakteristika (144 ha), apskaičiuotas sodmenų poreikis metams (apie 1144 tūkst. vnt.).

Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (10,1 tūkst. m3 likvidinės medienos per metus). Vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimais rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės.

Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas visai miškų teritorijai. Miškai suskirstyti degumo klasėmis: aukšto degumo (55 % miškų), vidutinio degumo (31 %) ir žemo degumo (14 %). Numatytas kasmetinis mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 500 km per metus), parengtas miškų priešgaisrinių priemonių žemėlapis.

Medžioklėtvarka. Medžioklės plotai suskirstyti į medžioklės plotų vienetus. Miškai priskirti elnių veisimo zonai. Apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius - 580 sąlyginiai elniai (17 briedžių ir 476 stirnų). Leistina šernų banda - 574 vnt. Nustatytas minimalus papildomų pašarų kiekis žiemos sąlygomis, išskirta 27 ha pašarinių laukelių. Numatytos biotechninės ir želdinių apsaugos priemonės.

Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Nenusausintos žemės sudaro apie 1427 ha, arba 51 % viso hidromelioracinio fondo. Tačiau sausinti tikslinga tik IV miškų grupėje atskirus užmirkusius bei pelkinius sklypus (apie 300 ha) taikant vietinės melioracijos būdus.

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 1854 ha miškų (3,0 % viso miškų ploto), iš jų 1104 ha valstybinės reikšmės miškuose (3,8 %). Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, rekreaciniai miško sklypai, saugomų teritorijų rekreacinių zonų miškai, miestų miškai. Urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas specialus rekreacinio sutvarkymo projektas. Anksčiau įrengtų 37 rekreacijos objektų (poilsiavietės, atokvėpio vietos, pažintiniai takai ir kt.) dalį numatyta atnaujinti ar rekonstruoti. Rekomenduojami nauji rekreacijos objektai: 4 poilsiavietės, 1 stovyklavietė, 5 atokvėpio vietos. Rekreacinei miškų vertei padidinti projektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai (78 ha).

Gamtosauginių priemonių planas, kurį sudaro aiškinamasis raštas ir žemėlapiai M 1:50 000, girininkijoms 1:20000. Jame aprašytos visos saugomos teritorijos, gamtos ir kultūros paveldo objektai, raudonosios knygos augalų radvietės, paukščių lizdavietės, kertinės miško buveinės, kitos ekologiškai vertingos teritorijos: pušynai, augantys Pa ir Pb augavietėse, natūralios miško pelkės (neapaugusios medynais), mažos miško aikštelės ir laukymės, miško sklypai su pavieniais bioįvairovės medžiais ar senmedžiais. Pateiktas visas kompleksas gamtosauginių miško ūkinių priemonių biologinės įvairovės išsaugojimui. Gamtosauginis planas reikalingas sprendžiant sertifikavimo klausimus, informuojant vietos bendruomenę apie miško vertybes ir ūkinę veiklą.

Baigiamojoje projekto dalyje pateiktas projektinių sprendinių ekonominis, ekologinis ir socialinis vertinimas. Suprojektuotos miškų ūkinės priemonės užtikrins tausojantį, daugiatikslį miško naudojimą, palaikantį miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūros vertybių ir biologinės įvairovės išsaugojimą, taip pat ekonominę naudą.

 

Projekto vadovas N. Pivoriūnas

2011 12 08

 



Valstybės įmonė
Trakų miškų urėdija

Miškininkų g.8, Rubežių k., LT-21143 Trakų raj.
rejestro Nr.VI99-1, įmonės kodas 181542383
PVM mokėtojo kodas LT815423811

Tel. 528-32306
Faksas 528-32307
El.paštas info@tmu.lt

Darbo laikas I-IV 7.30-16.30, V 7.30-15.15
Pietų pertrauka 11.30-12.15