Lietuvoje šiuo metu 40 proc. visų miškų yra didelio, 23 proc. vidutinio ir 37 proc. mažo gamtinio degumo. Šalyje kasmet vidutiniškai kyla 600-800 miško gaisrų, kurie kasmet pažeidžia apie 300 ha miškų.
Bendrą valstybinės priešgaisrinių priemonių sistemos įgyvendinimą organizuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos bei nacionalinių parkų direkcijos kartu su savivaldybėmis.
Vykdant Lietuvos miškų ūkio ir jos įgyvendinimo strategijos veiksmų ir priemonių planą 2007-2010 m. 2007 m. parengta Vieningos automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos Lietuvoje modelio sukūrimo studija. Techninė komisija įvertino parengtą studiją ir pripažino, kad Antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemų detektorius tikslinga montuoti GSM operatorių bokštuose, kurie ženkliai aukštesni ir turi elektros tiekimą, apsaugos sistemas. Be to, miškų urėdijoms sumažėtų išlaidos priešgaisrinių bokštų remontui.

Pasirašė sutartį

Automatinės gaisrų stebėjimo sistemą baigia diegti Nemenčinės miškų urėdija.

Moderni antžeminė automatinė gaisrų stebėjimo sistema sumontuota keturiuose GSM bokštuose.

Tokias pat sistemos idiegtos ar baigiamos diegti dar 23 iš 42 šalies urėdijų ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Tai yra, šią modernią gaisrų prevencijos įrangą nutarė įsigyti visos urėdijos, kurių miškai pasižymi didesniu gamtiniu gaisringumu.

Patikėta kamerai - detektoriui

Tokios gaisrų stebėjimo sistemos, kokią dabar ketinama įsigyti, Lietuvoje nebuvo. Ji seniai yra Kanadoje, Vokietijoje bei kitose valstybėse. Ją jau turi Prancūzijos, Estijos, Slovakijos miškininkai. Ją diegia ir Latvijos miškininkai.

Lietuvoje gaisrų stebėsena patikėta žmogaus akiai.

Kiekvienoje urėdijoje yra po 3-6 priešgaisrinio stebėjimo bokštus. Į juos, 30 metrų aukštį, kopia ir nuo pavasario - nuo balandžio iki rugsėjo budi žmonės.

„Sąlygos tuose bokštuose -- nepavydėtinos. Be to, žmogaus akys pavargsta, kartais dūmus jis pamato per vėlai ," -- dalijosi savo patirtimi Nemenčinės miškų urėdas E. Ryškus.

Nemenčinės miškų urėdija - tai Neries krantų skardžiai, kalvos ir kloniai, kolektyviniai sodai, poilsiavietės, kur traukia daug vilniečių ir miesto svečių. „Bokštai per žemi, kad iš jų pastebėtum dūmus klonyje", -- tvirtino urėdas.

„Visą pakrantę savo telefonų numeriais iškaišydavome: prašydavome žmonių, kad paskambintų", -- teigia urėdas, pasikliaudavęs miško lankytojais. Tačiau žmonės negalėdavo pasakyti tikslios gaisro židinio vietos.

60 kilometrų pakrantės -- atstumas nemažas. Ne visur į šlaitus galima privažiuoti. Privažiuoji šiaip ne taip - ten nieko nėra. Vėl tikslini vietą.

Upės tėkmė traukia dūmus, jei dar vėjas, jie iškyla visai kitur. „Pavasariais neturėdavome laisvų dienų," -- skundžiasi urėdas.

Vertino ekspertai

Susipažinti su automatine gaisrų stebėjimo sistema kai kurie šalies miškų urėdai važiavo į Prancūziją, Vokietiją, Estiją. Tačiau to nepakako.

„Kadangi trūko informacijos, paprašėme, kad Viešųjų pirkimų tarnyba leistų mums organizuoti sistemų (jų yra ne viena) demonstravimą", -- pasakojo generalinio miškų urėdo pavaduotojas.

Gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimą GMU komisija 2009 metais vasarą Varėnos miškų urėdijoje organizavo šių sistemų darbo demonstravimą.

Ją vertino ne tik GMU komisija, bet ir nepriklausomi ekspertai.

Atrinko viešo konkurso būdu

Modernios gaisrų stebėjimo sistemos tiekėjas buvo atrinktas viešo konkurso būdu.

Prieš tai buvo sukurta vieningos automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos Lietuvoje modelio studija, kurią įvertino techninė komisija.

Preliminari vieningos 24 urėdijose ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke diegiamos gaisrų stebėjimo sistemos numatoma kaina - 43.6 mln. Lt.

Viešojo pirkimo metu gauto pasiūlymo kaina buvo 4 mln. Lt mažesnė nei numatyta šioje galimybių studijoje.

Pateiks tikslias koordinates

Pasak generalinio urėdo pavaduotojo, atrinktoji automatinė gaisrų stebėjimo sistema susideda iš detektorių, komunikacijos įrangos ir centrinio pulto.

Detektorius sudarytas iš pasukimo mechanizmo ir kameros. Jie sumontuoti GSM operatorių bokštuose (jie yra aukšti ir turi elektros įvadus, apsaugos sistemas).

Detektorius, sukdamasis aplink savo ašį, analizuos saugomos teritorijos vaizdus. Atpažinęs dūmus, aliarmo signalus atsiunčia į centrinį pultą.

Prie centrinio pulto budinčiam stebėtojui nereikės sėdėti įsmeigus į jį akis. Jis galės dirbti bet kokį kitą darbą. Apie gaisrą jam praneš garsinis signalas. Išgirdęs jį, budėtojas monitoriuje pamatys tikslias gaisro židinio koordinates.

Sujungs į vieną tinklą

Automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema Nemenčinės miškų urėdijoje buvo diegiama dviem etapais.

Šalyje numatoma sumontuoti 82 detektorius, kurie jungsis į 25 centrinius pultus.
Vieno detektoriaus apžvalgos optimalus spindulys - 15 km, maksimalus - 40 km. Taigi vieni detektoriai „dengia" ir kitų saugomas teritorijas.

Todėl jau 2013 metais urėdijos turės galimybę savas sistemas sujungti į vieną tinklą. Iš to naudą turės ne tik tos urėdijos, kurios įdiegs šią sistemą, bet ir tos, kurios jos neturės.

„Pavyzdžiui, Veisiejų, Alytaus ir Varėnos miškų urėdijų sistemos „dengs" ne tik vienos kitų miškus, bet stebės ir Marijampolės miškų urėdijos, kuri šios sistemos neturės, dalį valdų", -- aiškino vieningos sistemos pranašumus GMU atstovas.

80 proc. ES parama

Ši moderni sistema urėdijoms kainuos apie 43 mln. Lt.

Tačiau daugiau nei du trečdalius šios sumos - 29 mln. Litų jos tikisi atgauti iš ES struktūrinių fondų.

Modernios gaisrų stebėjimo įrangos įsigijimas remiamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas".

Pagal šią priemonę 2007 -2013 metų laikotarpiui numatyta skirti 52,5 mln. Lt paramą.

Paraiškas dėl ES finansinės paramos antžeminėms automatinėms miško gaisrų stebėjimo sistemoms įsigyti ir įdiegti 2009 metais pateikė 14 miškų urėdijų ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

Finansuojama apie 80 proc. Projekto išlaidų. Tačiau didžiausia paramos suma vienam projektui -apie 1,4 mln. Lt. Tad urėdijoms teks pridėti beveik 14 mln. Lt ir savų lėšų.

„Jeigu turėtume tik vežimą, ar nepirktume automobilio, jei reikėtų mokėti tik trečdalį jo kainos?" -taip generalinio miškų urėdo pavaduotojas vaizdžiai palygino gaunamą naudą.

Įkirtimas

Miškų priešgaisrinei apsaugai - kasmet 5 mln.litų

• Lietuvos miškai pasižymi dideliu gamtiniu degumu: 40 proc. Visų miškų yra didelio, 23 proc. Vidutinio ir 37 proc. Mažo gamtinio gaisringumo.

• Šalyje kasmet vidutiniškai kyla 600-800 miško gaisrų, kurie kasmet pažeidžia apie 300 ha miškų.

• Miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrinės saugos priemones. Šią bendrą priešgaisrinių priemonių sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja Generalinė miškų urėdija, 42 miškų urėdijos kartu su savivaldybėmis.

• Miškų priešgaisrinei apsaugai šalies urėdijos kasmet išleidžia 5 mln. Lt nuosavų lėšų, iš jų priešgaisrinių sargų ir gaisrų gesinimo komandų išlaikymui 3-3,5 mln.lt.

Įkirtimas

Esama situacija

* Pasaulyje naudojami miško gaisrų stebėjimo būdai: antžeminis, aviacinis ir palydovinis.

* Mūsų šalyje - gaisrų stebėjimo bokštai.

* Sietuvos urėdijose iš viso šalies urėdijose 112 priešgaisrinio stebėjimo bokštų. Jų aukštis -- nuo 24 iki 31 m.

* Bokšto kabinoje nuo balandžio iki spalio mėnesio pasikeisdami budi po du- tris stebėtojus. Iš viso apie 300 darbuotojų.

* Per metus urėdijos jiems išmoka apie 2 mln. Lt atlyginimų.

* Vieno bokšto remontas kainuoja 10 - 15 tūkst. litų. Priešgaisrinio stebėjimo bokštų remontui urėdijos kasmet išleidžia 150-200 tūkst.Lt.

* Iki 2012 metų liepos mėn. planuojama įdiegti vieningą antžeminę automatinę miško gaisrų stebėjimo sistemą, kurią sudarys 82 detektoriai ir 25 centriniai pultai.

* Prie jų dirbs 25 žmonės.

* Naujosios sistemos vertė -- 43 mln. litų, tačiau realiai urėdijoms ji kainuos apie 14 mln. litų.